2017..02.16
2017 m. vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kauno Kameriniame teatre įvyko išskirtinė premjera – Gyčio Padegimo parašyta ir režisuota dokumentinė pjesė „Alksniškės“, atskleidžianti Lietuvos prezidento Kazio Griniaus asmenybę. Prieš tai gruodžio 17-tą, K. Griniaus gimimo dieną, Istorinėje Prezidentūroje įvyko šios pjesės skaitymas, kurį atliko režisierius ir Kauno Kamerinio teatro aktoriai. Tema ir struktūra pjesė artima Gyčio Padegimo parašytai ir Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotai dokumentinei fantasmagorijai „JAH“ apie Juozą Albiną Herbačiauską (2011) - abi pristato iškilias asmenybes, remiasi jų dokumentiniu palikimu. Vis dėlto „Alksniškės“ labiau priartėja prie publicistinio spektaklio tiek aplinkybėmis - veiksmas apima laikotarpį, kai K. Grinius už protestą dėl žydų naikinimo iš Kauno buvo ištremtas į gimtinę, tiek leksika, daugiausia paremta autentiškais K. Griniaus tekstais. 2016-ieji buvo paskelbti Kaziui Griniui skirtais metais, todėl spektaklio kūrėjų pastanga atsigręžti į vieną demokratiškiausių Lietuvos prezidentų, neabejotinai prasminga.

2016.12.03
Po sėkmingo debiuto Kauno Kamerinio teatro Mažojoje scenoje, kurioje režisavo Marie Jones pjesę „Akmenys jo kišenėse“, Gytis Padegimas intensyviai pratęsė šį bendradarbiavimą. Gruodžio 3 d. šio teatro Didžiojoje scenoje režisavo savo mylimo dramaturgo Thorntono Wilderio vienaveiksmių pjesių triptiką „Upės po žeme“. Jo lyrinių komedijų ciklui “Septyni žmogaus amžiai” priklausančios pjesės „Kūdikystė“, „Vaikystė “ ir „Upės po žeme“ spektaklyje sujungė trijų šeimų istorijas, aukštinančias žmogaus ryšį su žmogumi.
2016 m. Gytis Padegimas parašė dvi mokomąsias knygas: „Michailo Čechovo vaidybos metodo dėstymas“ ir „Režisūros istorija“, kurias išleido Klaipėdos universiteto leidykla. Dar studijų metu GITIS‘e atradęs Michailo Čechovo kūrybinį metodą ir pradėjęs taikyti jį savo kūryboje bei pedagogikoje, šiandien Gytis Padegimas daugelio tarptautinių kūrybinių laboratorijų, konferencijų bei simpoziumų dalyvis, pristatantis savo susikurtą metodiką. Knygoje aprašomi pratimai gimė užsiėmimų metu plėtojant įvairių laikotarpių M. Čechovo praktines bei teorines įžvalgas. Knygoje pateikiamos metodikos tikslas – visokeriopai skatinti visų, teoriškai ir praktiškai susijusių su M. Čechovo metodu, kūrybiškumą.
Mokomoji knyga „Režisūros istorija“ nuosekliai atskleidžia režisieriaus profesijos teatre specifinę raidą, pateikia teatrui svarbių reiškinių klasifikaciją ir metodologiją, pabrėžia individualaus kultūros vertinimo galimybes. Aptaria iškiliausias asmenybes, formavusias režisūros mokyklas bei stilius, nagrinėja skirtingų režisūros mokyklų skiriamuosius bruožus, nurodo konkrečius atskirų režisierių teorinius bei praktinius atradimus, galinčius padėti jauniesiems menininkams pažinti ir įvaldyti sudėtingą režisieriaus profesiją.

2016.02.19-21
Po Klaipėdos dramos teatro atidarymui skirto įspūdingo spektaklio pagal Arvydo Juozaičio istorinę dramą „Karalienė Luizė“, režisierius Gytis Padegimas debiutavo Kauno kameriniame teatre. Mažojoje scenoje jis režisavo šiuolaikinės airių dramaturgės Marie Jones dviejų dalių airišką komediją „Akmenys jo kišenėse“, kuri buvo planuose net vienuolika metų. Spektaklis įdomus ne tik aktualia tikros draugystės tema, bet ir režisūriniu sprendimu - visus 15 personažų vaidina du aktoriai. Režisierius – Gytis Padegimas, dailininkas – Sergėjus Bocullo, kompozitorius – Raimundas Martinkėnas, choreografė – Indrė Puišytė. Vaidina Jonas Baranauskas ir Vytautas Gasiliūnas.

2015.12.04.
Gyčio Padegimo režisuota Arvydo Juozaičio pjesė „Karalienė Luizė“ tapo pirmąja premjera rekonstruotame Klaipėdos Dramos teatre. Joje apžvelgiamas karališkasis Klaipėdos laikmetis – 1807-1808 m., kai uostamiestis tapo laikinąja Prūsijos sostine. Tuomet bėgdama nuo Napoleono Bonaparto karališkoji šeima – Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize ir vaikais - apsigyveno anuometiniame Memelyje.
Režisierius – Gytis Padegimas, choreografė - Agnija Šeiko, kompozitorius - Gintaras Kizevičius, scenografė - Birutė Ukrinaitė. Karalienės Luizės vaidmenį atlieka aktorė Inga Jankauskaitė.

2014.09.18,19
Alytaus miesto teatras 25-ąjį sezoną.pasitiko miuziklo „Ugnies medžiokklė su varovais“ premjera, kuri įvyko 2014 m. rugsėjo 18 ir 19 dienomis. Nacionalinės premijos laureato kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus miuziklas pagal Sauliaus Šaltenio ir Leonido Jacinevičiaus libretą - vienas iš Lietuvos aukso fondo kūrinių. Spektaklį jau trečią kartą ėmėsi režisuoti Gytis Padegimas, scenografiją kūrė Birutė Ukrinaitė, baletmeisterė - Indrė Puišytė. Spektakliui suburta jauna atlikėjų komanda – studentai iš Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos bei kitų aukštųjų mokyklų.
Muzikinės dalies vadovai: Sabina Martinaitytė ir Audronė Eitmanavičiūtė. Dalyvauja chorai: Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio merginų choras „Lyra“, Kauno Antano Smetonos gimnazijos merginų choras (abiejų vadovė –  Asta Miknienė) ir Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų vaikinų dainavimo studija (vadovas Raimundas Martinkėnas). Spektaklyje naudota Edgaro Naujalio, Simono Glinskio ir Artūro Baryso vaizdo medžiaga. Pasak spektaklio režisieriaus Gyčio Padegimo, būtent jaunosios kartos atlikėjų indėlis bus pagrindinis visiškai atsinaujinusio spektaklio skiriamasis bruožas, nes kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus muzika yra amžina ir išlieka aktuali. Prieš tai režisierius „Ugnies medžioklę su varovais“ pastatė „Pergalės“ kino teatre Vilniuje (2004) ir Vilniaus „Domino“ teatre (2008). Naujajam „Ugnies medžioklės su varovais“ pastatymui sukurta mobili scenografija, jį ketinama pristatyti ir kituose Lietuvos miestuose.

2014.06.5-7    
2014 m. birželio 5-7 dienomis Romoje įvyko 19-oji tarptautinė Augustui Strindbergui skirta konferencija Strindberg across borders (organizatoriai - Istituto Italiano di Studi Germanici). Joje Gytis Padegimas perskaitė pranešimą „Vakhtangov‘s and Chekhov‘s work on Strindberg‘s ,,Erik XIV‘‘ as a borderline between the Stanislavsky system and their own discoveries“

2013.10.12, 13
Spalio 12 ir 13 dienomis Lietuvos Nacionalinio dramos teatro Mažojoje scenoje įvyko Gyčio Padegimo režisuotos islandų dramaturgo Sigurdur Palsson pjesės „Nuošaly“ premjera. Autorius savo kūrinį įvardijo kaip dviejų balsų, gimusių tarp sapno ir budėjimo, pasaulį. Režisierius jame įžiūrėjo aktorinio atsivėrimo paieškos galimybę: „Sigurduro Palssono pjesė, taikanti šalia ir už mums įprasto režisūrinio-konceptualaus teatro, man pasirodė labai paranki medžiaga tyrimui apie tokią gerokai primirštą ir apleistą mūsų teatre materiją kaip aktoriaus kūrybiškumas. Man labai knieti, pasikvietus dvi aktores, patyrinėti jų kūrybinį potencialą ir pažiūrėti, ką šiandien dar gali sukurti aktorius, jei režisierius sukoncentruoja savo pastangas į jo kūrybinių impulsų sužadinimą ir maksimalų atsivėrimą. Ir galiausiai pats „numiršta aktoriuje“... Personažus įkūnijusios aktorės Neringa Bulotaitė ir Diana Anevičiūtė, pradėjusios repeticijas nuošalioje Gyčio Padegimo sodyboje Dzūkijoje, įliejo į vaidmenis visą savo gyvenimo patirtį, teigdamos ir įrodydamos, kad tikrai nėra teatrinio gyvenimo nuošaly. Spektaklio dailininkė – Birutė Ukrinaitė, kompozitorius – Gintaras Kizevičius, choreografė – Agnija Šeiko.

2013.01.25,26
Sausio 25 ir 26 d. Žvejų rūmuose įvyko pirmoji 2013 metų Klaipėdos dramos teatro premjera: buvo parodyta Caryl Churchill drama „Top Girls“ (Neprilygstamosios). Kaip paprastai, šios novatoriškos ir išradingos britų dramaturgės pjesė tapo nelengva užduotimi kūrėjams ir net žiūrovams, kurie tik spektaklio eigoje suvokė tikrąją sąvokos „Top girls“ prasmę ir režisieriaus siekiamybę. Spektaklio režisierius Gytis Padegimas pasiūlė pasvarstyti kaip moteriai išlikti moterimi vyrų pasaulyje, ką reiškia matuoti jos vertę tik vyriškos sėkmės standartais. Jam talkina scenoje susibūrusios Klaipėdos dramos teatro aktorės: Alina Mikitavičiūtė, Jūratė Jankauskaitė, Regina Šaltenytė, Jolanta Puodėnaitė, Renata Idzelytė, Eglė Barauskaitė, Eglė Jackaitė, Simona Šakinytė. dailininkė – Birutė Ukrinaitė, kompozitorius – Gintaras Kizevičius, choreografė – Agnija Šeiko

2012.05.31-06.03
Gegužės 31-birželio3 d. Stokholmo universitete įvyko 18ta tarptautinė Strindbergo konferencija „The Strindberg Legacy“ („ Strindbergo palikimas“). Režisierius Gytis Padegimas anglų kalba perskaitė pranešimą “Staging A. Strindberg in two Eras“ („Režisuojant A. Strindbergą dvejose erose“). Jame jis trumpai nušvietė 8 jo pastatytų Strindbergo pjesių sceninę istoriją savo daugiau kaip 40 metų trukusioje kūrybinėje veikloje.

2012.05.24
Gegužės 24 ir 26 d. Klaipėdos Žvejų rūmuose buvo parodytas Gyčio Padegimo režisuotas Klaipėdos dramos teatro spektaklis - britų dramaturgo Richardo Everetto drama „Demonai“. Lietuvoje jo pjesės dar nebuvo statomos, tad žiūrovams pagaliau atsirado proga susipažinti su šio dramaturgo kūryba. Spektaklyje analizuojamas personažų dvasinis nuskaidrėjimas, jų sudėtingas ir prasmingas kelias atleidimo link. Darbo su keliomis atlikėjų sudėtimis niekada nevengiantis režisierius, šį kartą parengė dvi atskiras - vyresniųjų ir jaunųjų - aktorių sudėtis. Tai priminė kadaise didelės sėkmės susilaukusią Augusto Strindbergo „Kreditorių“ versiją, 1981 m. realizuotą Kauno dramos teatre, kai dvi sudėtys virto dviem skirtingais ir meniškai lygiaverčiais spektakliais. Spektaklio scenografė ir kostiumų dailininkė - Birutė Ukrinaitė, kompozitorius - Gintaras Kizevičius. Vaidina aktoriai: Eglė Barauskaitė, Renata Idzelytė, Igoris Reklaitis, Arnoldas Eisimantas, Vaidas Jočys, Edvardas Brazys, Linas Lukošius, Kazimieras Žvinklys, Kęstutis Macijauskas.

2012.02.17
Vasario 17, 18 ir 19 d. Kauno valstybinio dramos teatro Rūtos salėje įvyko premjera, skirta režisieriaus Gyčio Padegimo 60-mečiui. Jo gimimo dieną (vasario 17) pradėtas rodyti spektaklis pagal Briano Frielo pjesę „Stebuklingasis Tenesis“. Gytis Padegimas jau antrą kartą pasirenka šio autoriaus dramaturgiją, - 2001 m. Nacionaliniame dramos teatre jis įsimintinai režisavo „Lugnazado šventės šokius“. „Stebuklinguoju Tenesiu" Gytis Padegimas vėl pratęsė savo pamėgtą laiko temą žmogaus gyvenime, prie kurios prisilietė dar 1982 m., Kauno dramos teatre režisuodamas Thorntono Wilderio „Mūsų miestelį". Spektaklio scenografė ir kostiumų dailininkė - Birutė Ukrinaitė, kompozitorius-aranžuotojas – Raimundas Martinkėnas. Vaidina aktoriai: Egidijus Bavikinas, Aušra Keliuotytė, Arnas Mikalkėnas (džiazo muzikantas), Inesa Paliulytė, Kęstutis Povilaitis, Giedrė Ramanauskaitė, Henrikas Savickis, Ugnė Žirgulė.

2011.12.03
Gruodžio 3,4 d. Šiaulių dramos teatre įvyko premjera – Gytis Padegimas režisavo Lietuvoje dar nestatytą Tennessee Williamso dramą "Iguanos naktis". Į spektaklio kūrybinę grupę jis pakvietė savo nuolatinius bendražygius - dailininkę Birutę Ukrinaitę, sukūrusią originalią ir prasmingą scenografiją, ir kompozitorių Gintarą Kizevičių. Vėl į Šiaulių dramos teatrą grįžęs Gytis Padegimas, pabandė nutolinti žiūrovus nuo varginančios kasdienybės , panardindamas juos į džiunglių nakties oazę. Birutės Ukrinaitės sukurta scenografija priminė iš mažų gabalėlių sudarytą dėlionę, tarsi teigiančią, kad priklausomai nuo herojų pastangų ir sugebėjimų įsiklausyti vienas į kitą, susidėstys ir jų santykių bei likimų mozaika. Vaidina aktoriai: Nomeda Bėčiūtė, Vladas Baranauskas, Juozas Bindokas, Lina Bocytė, Irena Liutikaitė, Aidas Matutis, Nijolė Mirončikaitė, Eduardas Pauliukonis, Aurimas Pintulis, Silvija Povilaitytė, Monika Šaltytė ir kiti.

2011.06.28
Birželio 28 d., minint Maironio lietuvių literatūros muziejaus 75-metį, jo patalpose buvo atidaryta paroda „Muziejaus istorijos fragmentai“. Po to įvyko spektaklis „Vieša (ne)mokslinė konferencija Maironio sodne“. Atviroje muziejaus sodo erdvėje buvo parodytos vaidybos, muzikos ir dainavimo kompozicijos, teatralizuota forma svarstomas literatūros egzistencijos klausimas bei kiti svarbūs dalykai. Konferencijos režisierius ir moderatorius - Gytis Padegimas, kompozitorius - Giedrius Kuprevičius, dailininkė – Birutė Ukrinaitė, dalyviai – įvairių Kauno teatrų aktoriai, įkūniję istorinius ir išgalvotus personažus.

2011.04.03
2011 m. balandžio 2, 3 dienomis Kauno valstybiniame dramos teatre įvyko Gyčio Padegimo dokumentinės fantasmagorijos „JAH“ premjera. Savo 100-ojo spektaklio herojumi režisierius pasirinko unikalią asmenybę – rašytoją, modernistinės literatūros Lietuvoje pradininką Juozapą Albiną Herbačiauską, kurio inicialus užkodavo pjesės ir spektaklio pavadinime. Scenos veikalą režisierius pats sukomponavo iš autentiškų J. A. Herbačiausko tekstų, memuaristinės literatūros, periodinių leidinių ir kitų dokumentų. Čia, kaip ir paties J. A. Herbačiausko kūryboje, dingsta ribos tarp tikrovės ir fantazijos, tarp rašytojo vizijų ir to meto aktualijų. Savo credo J. A. Herbačiauskas įvardijo kaip norą „būti tik Legenda žmonėms". Išgarsėjęs ekscentrišku elgesiu, skandalingomis kalbomis, jis pelnė tarp amžininkų keistuolio, išsišokėlio ir mistiko reputaciją. Pjesės autorius ir režisierius Gytis Padegimas J. A. Herbačiausko asmenyje išvydo lietuviškąjį Don Kichotą, nenuilstamai ir principingai kovojusį už savo idealus, ateities pranašą, skelbusį apie Sovietų Rusijos grėsmę. J. A. Herbačiausko kritika tuometinei Lietuvos valdžiai ir visuomenei, kurios tekstus Gytis Padegimas pacitavo kalbėdamas seime vykusiame iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime, ir šiandien skamba neįtikėtinai aktualiai. Nejaugi atsitiktinai po šios režisieriaus kalbos pirmoje „JAH“ premjeroje pasirodė pats ministras pirmininkas? Akivaizdu, kad Juozapas Albinas Herbačiauskas, tarpukario Lietuvoje tapęs persona non grata, šiandien yra atrandamas iš naujo. Tarp spektaklio personažų – daug gerai žinomų asmenybių: Juozas Keliuotis, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Juozas Tumas Vaižgantas, Vincas Krėvė-Mickevičius, Balys Sruoga, Adomas Jakštas-Dambrauskas. Jų ginčai ir diskusijos su J. A. Herbačiausku atskleidžia nelauktą požiūrį į daugelį problemų, tarp jų ir į tuometinį Valstybės teatrą. Spektaklio veiksmas koncentruojamas Krokuvos kabarete „Žaliasis balionėlis" ir Kauno „Konrado“ kavinėje. Jį papildo video instaliacijos ir tiesioginės transliacijos intarpai. Jaunąjį J. A. Herbačiauską vaidina Mikalojus Urbonas, vyresnijį - Sigitas Šidlauskas. Valstybės teatro akompaniatoriaus Leibos Hofmeklerio vaidmenyje - spektaklio kompozitorius ir gyvoji Kauno legenda Giedrius Kuprevičius. Scenografė ir kostiumų dailininkė – nuolatinė režisieriaus bendradarbė Birutė Ukrinaitė, choreografas – Andrius Kurienius, videoinstaliacijų autorius – Simonas Glinskis. Vaidina aktoriai: Albinas Budnikas, Saulius Čiučelis, Aušra Keliuotytė, Aleksandras Kleinas, Inga Mikutavičiūtė, Audrė Paškonytė, Algirdas Pintukas, Henrikas Savickis, Egidijus Stancikas, Artūras Sužiedėlis, Ričardas Vitkaitis, Ugnė Žirgulė, Ridas Žirgulis ir kiti.

2010 08 10
Gegužės 24-birželio 2 dienomis Maskvos „Dramos meno mokyklos“ teatre įvyko seminaras „Sandraugos teatrų susirinkimas“, kuris šiais metais buvo skirtas Michailo Čechovo kūrybinio metodo studijoms: „Michailo Čechovo metodas: aktoriaus „aš“ ir meninis įvaizdis“. Meistriškumo kursams vadovavo Lenard Petit (JAV), Marjolein Baars (Olandija), Viačeslav Kokorin (Rusija), Marina Daksburi-Aleksandrovskaja (Rusija), Elena Kuzina (Rusija) ir Lietuvos atstovas – režisierius Gytis Padegimas. Seniai Michailo Čechovo kūrybinį metodą studijuojantis ir dėstantis režisierius savo užsiėmimų temą įvardijo kaip „Vaizduotės kūrybinių galių tyrimą siekiant tikrojo įkvėpimo“.
Užsiėmimų metu buvo studijuojamos Michailo Čechovo metodo technikos ir jos įvairių elementų galimybės, siekiant taip išugdyti vaizduotę, kad ji taptų jautri, gyva ir paslanki, padėtų kūrėjui siekti užsibrėžto tikslo. Režisieriaus meistriškumo kursų metu buvo pasitelkti ir tie pratimai, kuriuos Michailas Čechovas naudojo dėstydamas Lietuvoje, Kaune. Pasibaigus seminarui, dėkingi klausytojai ir organizatoriai nepagailėjo Gyčiui Padegimui gerų žodžių, pasiekusių ir SMS žinutėmis: „...Ačiū Jums dar kartą už tą šviesą, meilę ir įkvėpimą, kuriuos Jūs mums padovanojote! (...) Dabar mes visi įkvėptai dirbsime! (…) Aš žinau, kad emocijos greitai užges ir nurims, bet tai man atsitiko pirmą kartą – kada aš ne tik stebėjau, arba suvokiau arba susižavėjusi gaudžiau informaciją – aš buvau tos informacijos dalis, pasinėriau į ją visa galva, radau dvasingus atsakymus, kurie net neturi nieko bendro su teatru. Įvyko katarsis! Ačiū, kad Jūs esate! Saugokite save ir savo aukštesnįjį „Aš“! Spindėkite ir švieskite!” (Evgenija Šešneva. 2010.06.03
„Noriu jums padėkoti už puikią paskaitą-pamokslą, kuris padarė man nepaprastą įspūdį ir aš galvosiu apie menininko „gyvenimo liniją“ ir žvaigždę. Daugelis dalyvių savo atsiliepimuose dėkoja jums už meistriškumo pamokas. Aš tikiuosi, kad mes dar rasime galimybių bendradarbiauti... (Elena Kuzina. 2010.06.04).
„Paskutinė tavo paskaita, kuri, žinoma buvo ne visai paskaita, o burtai, spektaklis, pamokslas, padarė nepaprastą įspūdį. Tu sukūrei tokią atmosferą, kad ją buvo galima pjauti peiliu... (Andrej Kirilov. 2010.06.07).

2010 04 10
2010 kovo 20 ir 21 dienomis operos gerbėjai sulaukė ypatingos premjeros – Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pastatyta opera vaikams „Bruknelė“. Seniai jausdamas tokio pobūdžio kūrinių stygių, teatras kartu su Kultūros ministerija ir Kompozitorių sąjunga paskelbė vaikiškos operos konkursą, kurios nugalėtoju tapo kompozitorius Jonas Tamulionis, pasitelkęs to paties pavadinimo Martyno Vainilaičio mitologinę pasaką (Mildos Brėdikytės tekstas). Premjera ypatinga ir Gyčiui Padegimui – jis pirmą kartą peržengė šio teatro slenkstį ne kaip operos mylėtojas, o kaip režisierius. „Ši pasaka ypatinga tuo, kad joje gausu įvairiausių miško personažų: laumių, aitvarų, monų, uogelių, nelabšių, velniukų. Mano, kaip režisieriaus tikslas – leisti vaikui patikėti visais šiais stebuklingais veikėjais, nes kuo toliau, tuo labiau vaikai tolsta nuo pasakiško pasaulio, praranda norą fantazuoti... Kurdamas operą įsivaizdavau, kaip paimu vaiką už rankos ir atvedu jį į fantazijos ir grožio erdvę“, - sakė jis.
Statydamas šią operą režisierius atsigręžė į teatrališkumą, spalvingumą, gausybę neįtikėtino grožio kostiumų, kuriuos sukūrė neišsenkančios fantazijos nuolatinė jo spektaklių bendraautorė dailininkė Birutė Ukrinaitė. Energingos ir išraiškingos plastikos užtaisą spektaklio personažams suteikė choreografė Agnija Šeiko – dar viena nuolatinė režisieriaus bendradarbė. Pirmą kartą panaudojus rekonstruotus LNOBT scenos įrengimus, veiksmas rutuliojosi ir ant žemės, ir požeminiame pasaulyje, tiek mažus, tiek didelius įtikindamas pasakos stebuklingumu ir reikalingumu.

2010 01 10
2009 gruodžio 10 ir 11 dienomis Kauno menininkų namuose įvyko Gyčio Padegimo režisuoto vienos dalies spektaklio pagal Liucijos Armonaitės pjesę „Bona Sforca. Atsisveikinimas“ premjera. Spektaklis pristatė iškilią Renesanso epochos moterį, sumanią ir ryžtingą politikę bei dramatiško likimo asmenybę – Lietuvos didžiąją kunigaikštienę ir Lenkijos karalienę Boną Sforcą (1494-1557). Garsios ir galingos Medičių giminės atžala, tapusi Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo žmona bei Žygimanto Augusto motina, daug nusipelnė Lietuvai skleisdama joje Renesanso kultūrą, meną, mokslą, rūpindamasi šalies ūkio vystymu. Išsamiai ir dėmesingai pristatydami Bonos Sforcos asmenybę, atskleisdami daug nežinomų jos biografijos faktų, spektaklio kūrėjai pabandė sugriauti įsišaknijusį Bonos Sforcos kaip Barboros Radvilaitės nuodytojos mitą.
Vilniaus premjeriniai spektakliai, parodyti Taikomosios dailės muziejaus Senajame arsenale, leido spektaklio veikėjams įsilieti į istorinę aplinką. Tuo metu muziejuje veikusioje parodoje (Liublino unija ir jos epocha Jano Mateikos kūryboje) iš dailininko paveikslų žvelgė Žygimantas Augustas, Barbora Radvilaitė ir pati Bona Sforca.
„Lietuvai, o ir kitoms Europos valstybėms pastaruoju metu vis aktyviau ima vadovauti moterys. Todėl visai natūralu, kad Lietuvos vardo tūkstantmečio metais atsigręžiame į Boną Sforcą, - sako Gytis Padegimas. – Ir labai simboliška, kad tūkstantmečio metus palydime būtent šiuo kūriniu.“ Bonos Sforcos vaidmenį sukūrusi aktorė Olita Dautartaitė jau spėjo supažindinti su savo heroje ir JAV žiūrovus. Spektaklio kompozitorius Gintaras Kizevičius, scenografė Skaidra Žeižytė, kostiumų dailininkė Jūratė Maurušaitienė.

2009 07 07
Lietuvos tūkstantmečio Dainų šventę Amžių sutartinė rengusio Lietuvos liaudies kultūros centro (LLKC) galutiniais duomenimis, šventė subūrė apie 42 tūkstančius dalyvių, tarp jų 25 tūkst. vaikų ir jaunimo, per tūkstantį užsienio lietuvių iš 16 pasaulio šalių ir Lietuvos tautinių mažumų mėgėjų meno kolektyvų. 
Pirmosios ir paskutinės šventės dienų režisierius Gytis Padegimas įsitikinęs, kad Dainų šventė yra unikalus renginys Vilniui ir Lietuvai, kurio nepamatysi jokioje kitoje Europos kultūros sostinėje. Kviesdamas visus pasižiūrėti šventės pradžios renginių "Čia tūkstantį metų dabar", jis aiškino, kad šventę siekta kurti remiantis popiežiaus Jono Pauliaus II požiūriu į kultūrą, kuri turėtų būti gyvybės, o ne mirties kultūra. Dėkodamas vaikams nuo Žagarės iki Los Andželo, kurie rengėjų prašymu iš popieriaus išlankstė tūkstančius paukščių, režisierius akcentavo gėles ir svajonę – gėlių lietų vietoje fejerverkų Vilniaus senamiestyje, pinamas kasas iš gėlių girliandų prie Vilnelės tiltų, upelyje statomas skulptūras, ugnies ir oro reginius. Vilniaus Bernardinų ir Šv. Jonų bažnyčiose skambantys lietuvių kompozitorių Broniaus Kutavičiaus, Algirdo Martinaičio ir kitų kūrėjų naujausi kūriniai, vakare Katedros aikštėje vykstantis Dainų šventės atidarymo koncertas "Pasveikinkim vieni kitus", ant Valdovų rūmų sienų rodomos specialios vaizdo instaliacijos ir "Neregėtos Lietuvos" vaizdai bei daugybė kitų visą savaitę liepos 1-6) trunkančių renginių, leido, anot režisieriaus, parodyti, pristatyti pasauliui Dainų šventę kaip geriausią šalies, kuri čia yra ir bus tūkstančius metų, vizitinę kortelę.

 
2009 05 01
Klaipėdos Muzikiniame teatre įvyko unikali premjera – keliais etapais parodyta pirmą kartą Lietuvoje statoma 1905 metais sukurta Claude Debussy impresionistinė opera pagal Maurice Maeterlincko dramą „Pelėjas ir Melisanda“. Kovo 8 d. įvyko atvira jos repeticija, kurios metu buvo pateiktos svarbiausios, vadinamosios „raktinės“ scenos, atlikėjai dėvėjo personažų kostiumus, naudojo tam tikrus scenografijos elementus. Balandžio 9 d.  įgyvendintas antrasis pastatymo etapas - efektingai sustyguotą spektaklį primenantys skaitymai, jungiantys visas operos scenas. Rizikos nepabūgęs režisierius Gytis Padegimas, pasirinkęs kūrinį, susijusį su akimirkos grožio fiksavimu, pasiūlė paslaptingą kelionę į impresionistinį uolų, šaltinių, rūkų pasaulį. Pakvietė stabtelėti kasdieniniame bėgime, atsigręžti, įsižiūrėti, įsiklausyti vienam į kitą. Pagal Ramutės Skučaitės vertimą opera dainuojama lietuviškai, dailininkė Birutė Ukrinaitė sukūrė jūros žolių perukus, subtilų sceninį makiažą. 2010 metais tikimasi pristatyti visą kūrinį.

2009 04 01
2009 kovo 28-29 dienomis Šiaulių  dramos teatre įvyko Gyčio Padegimo režisuotos Augusto Strindbergo pjesės „Velykos“ premjera. 1900 metais parašytoje dramoje-misterijoje, kurioje ryški teismo ir teisingumo tema, režisierius  ypač akcentavo atleidimo motyvą. Scenoje nuskambėjo šiandien gerokai primirštos dvasinio auklėjimo, ugdymo gaidos, perspėjimas apie nejautrumo aplinkiniams, egoizmo pavojų. Gal dėl tos priežasties spektaklis susilaukė neslepiamo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio palankumo – nusileidus uždangai, jis užlipo ant scenos ir padėkojo jo kūrėjams.  Pirmajam šio veikalo pastatymui Lietuvos teatre talkino nuolatiniai režisieriaus bendradarbiai: scenografė Birutė Ukrinaitė ir kompozitorius Gintaras Kizevičius. Spektaklyje vaidina aktoriai: Jūratė Budriūnaitė, Dalius Jančiauskas, Sigitas Jakubauskas, Irena Liutikaitė, Povilas Liubinas, Teresė Maliukevičiūtė, Monika Šaltytė, Juozas Žibūda.  

2009 01 15
2008 gruodžio 3 d. įvyko Gyčio Padegimo režisuotos Algirdo Landsbergio pjesės “Vaikai Gintaro rūmuose” premjera. Spektaklis pastatytas su jo vadovaujamo režisūros specialybės ketvirto kurso studentais iš Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros.  

2009 01 15
Giedriaus Kuprevičiaus miuziklas “Ugnies medžioklė su varovais” sulaukė jau trečio pastatymo. Po Dalios Tamulevičiūtės spektaklio “Jaunimo” teatre (1976), šį miuziklą net du kartus interpretavo Gytis Padegimas. 2004 šio režisieriaus miuziklo vizija buvo įkūnyta Vilniaus “Pergalės” kino teatre, maksimaliai išnaudojant statinio interjerą ir eksterjerą, visą autentišką sovietmečio atributiką, anų laikų architektūrinius sprendimus: bufetą, CK sekretoriaus ložę ir pan. Naujoji interpretacija, privertusi ankstesnio spektaklio kūrėjus rungtis pačius su savimi, buvo realizuota Vilniaus “Domino” teatre 2008. Abu kartus režisieriui talkino scenografė Birutė Ukrinaitė, choreografė Agnija Šeiko, solistai Egidijus Bavikinas, Ona Kolobovaitė, Mindaugas Zimkus, Indrė Valantinaitė. Antroje versijoje jų gretas kūrybingai papildė solistai Romualdas Baranauskas, Simas Buziliauskas, Tautrimas Rupulevičius (Onsa) ir kiti. Trečią kartą atgimusio pirmojo lietuviško miuziklo versija, populiarumu pranokusi visus kūrėjų ir organizatorių lūkesčius, sėkmingai rodoma visoje Lietuvoje. 

2008 07 03
Vilniaus teatras „Domino“ sekančio sezono atidarymui pakvietė Gytį Padegimą pastatyti naują G.Kuprevičiaus miuziklo „Ugnies medžioklė su varovais“ versiją.

2008 05 31
2008 gegužės 31 d. Klaipėdos Muzikiniame teatre įvyko Gyčio Padegimo režisuotos Vladimiro Konstantinovo operos visai šeimai (pagal Sigito Gedos pjesę Hanso Christiano Anderseno pasakos motyvais)  „Ką senelis padarys, viskas bus gerai“ premjera. Nevaikiškai pasakos išminčiai perteikti režisierius pasirinko jaunajam žiūrovui artimą veržlų ritmą, pasiūlė dinamiškas choro mizanscenas. Spektaklio dailininkė Birutė Ukrinaitė sukūrė ryškią ir spalvingą dekoraciją, išradingus, kiekvieną personažą taikliai apibūdinančius kostiumus,  padedančius atpažinti vaizduojamus gyvūnus. Choreografė  Agnija Šeiko šauniai talkino išraiškinga plastika,  charakterizuojančia ne tik būdingus judesius, bet ir visų personažų nuotaikas, reakcijas, įvykių vertinimus.

2008 03 16
2008 kovo 14,15 dienomis Šv. Kotrynos bažnyčioje įvyko Giedriaus Kuprevičiaus operos pagal Herkaus Kunčiaus libretą „Dali Gala“ premjera. Spektaklis sukurtas dalyvaujant Vilniaus savivaldybės chorui „Jauna muzika“. Tai jau trečias bendras režisieriaus Gyčio Padegimo ir kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus darbas (po „Ugnies medžioklės su varovais“ bei „Kipras, Fiodoras ir kiti“).

2008 01 10
2008 sausio 9 dieną Klaipėdos Muzikiniame teatre įvyko Klaipėdos dramos teatro spektaklio - Marinos Carr „Mėja“ premjera .  Nors spektaklis ekstremaliomis sąlygomis buvo repetuojamas remontui uždarytame dramos teatre, parengtos  pastaruoju metu retai pasitaikančios dvejos aktorių sudėtys. Aktorė Valentina Leonavičiūtė už antraplanį Močiutės Frachlon vaidmenį  apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“.

2008 01 01
Gyčio Padegimo vadovaujamo Klaipėdos universiteto Menų fakulteto trečiojo režisūros kurso studentų spektaklis „Miestas“ (premjera – 2007.10.24) – unikalus jaunųjų kūrėjų tyrimas architektūros paveldo motyvais. Nors apsiribojama senaisiais Klaipėdos statiniais, aktorinės ir režisūrinės improvizacijos jų tema prilygsta labai plataus mąsto pilietinei akcijai – juk kiekvienos šalies kiekviename mieste yra centrinis paštas, kino teatras, netgi kalėjimas. Pasakodami apie pasirinktus statinius, įkūnydami juose gyvenusius žmones ir gyvūnėlius, jaunieji kūrėjai taikliai pastebi ir išradingai perteikia būdingas kintančio laikmečio detales, charakterių lūžius, epochų savitumus. Pasitelkdami humorą, šaiposi ir provokuoja, savo emocijomis, jaunatvišku azartu bei sąmoju pavergdami žiūrovus. taikliai charakterizuojančius Spektaklio populiarumas ir pripažinimas vis auga: įvyko gastrolės Telšiuose ir Mažeikiuose, dalyvauta Aktorinio meno studentiškų teatrų festivalyje Šiauliuose bei Lietuvos teatrų festivalyje Kaune.

2008 01 01
Gyčio Padegimo spektaklių ilgaamžiškumą vėl patvirtino naujos jų sukaktys: suėjo septyneri metai nuo B.Friel „Lugnazado šventės šokių“ ir aštuoneri metai nuo T. McNally „Meistriškumo pamokos“ premjerų.  Tai nėra daug, lyginant su T.Wilder „Mūsų miestelio“, išbuvusio scenoje septyniolika metų,  ir „Ilgos Kalėdų vakarienės“, rodytos ištisus dvidešimt metų, rekordais. Panašios sėkmės galima tikėtis ir iš Šiaulių dramos teatre režisuotos M. Lado „Labai paprastos istorijos“, kuriai akivaizdžiai iškilo bestselerio grėsmė.

2007 08 16
Naujojo Klaipėdos dramos teatro sezono pradžioje Gytis Padegimas tęs Marinos Carr pjesės „May“ repeticijas. Naujame spektaklyje, kurio varomoji jėga yra net septynios moterys ir tik vienas vyras, vaidins nemažas būrys garsių šio teatro aktorių: Eglė Barauskaitė, Elena Gaigalaitė, Valentina Leonavičiūtė, Nelė Savičenko, Regina Šaltenytė ir kitos. Režisieriui talkins nuolat pasitelkiama scenografė Birutė Ukrinaitė bei daugeliui jo spektaklių muziką kūręs kompozitoriuis Gintaras Kizevičius.

2007 08 16
24-29 dienomis Gytis Padegimas pakviestas dalyvauti Paryžiuje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje talentingojo teatro novatoriaus Michailo Čechovo gyvenimui ir kūrybai "Michailas Čechovas / Michael Chekhov / Nuo Maskvos iki Holivudo / Nuo scenos iki ekrano". Konferencija susideda iš kūrybinės laboratorijos (rugsėjo 24-26 dienomis) ir teorinės konferencijos (rugsėjo 27-29 dienomis). Gytis Padegimas skaitys pranešimą "Michailo Čechovo kūrybinio metodo vystymasis Lietuvoje" (rugsėjo 28 dieną) ir ves praktinius šio metodo užsiėmimus kūrybinėje laboratorijoje. Tarp konferencijos dalyvių - garsūs teoretikai ir praktikai iš viso pasaulio: Anatolij Smelianskij (Rusija), Liisa Byckling (Suomija), Lisa Dalton (JAV), Jean-Loup Bourget, Jean-Francois Dusigne (Prancūzija), Graham Dixon, Rose Whyman (Didžioji Britanija), Oksana Bulgakova (Vokietija) ir daugelis kitų.

2007 08 16
Birželio 10 dieną garsaus Vitebsko  Tarptautinio festivalio "SLAVIANSKIJ BAZAR" ("Slavų mugė")  programoje "Teatriniai susitikimai-2007" buvo parodytas Gyčio Padegimo režisuotas spektaklis - Terrence McNally "Meistriškumo pamoka". Spektaklis, suvaidintas Jakubo Kolaso vardo teatro scenoje (vaidino: Nijolė Narmontaitė, Ona Kolobovaitė, Justas Šervenikas, Merūnas Vitulskis, Gytis Padegimas) pranoko visus organizatorių ir dalyvių lūkesčius: Marios Callas vaidmens kūrėja aktorė Nijolė Narmontaitė įsiliejo į grupės "Vitebsko fanai" gretas, o spektaklis pakviestas pasirodymams Maskvoje, Minske, Grodne ir kituose miestuose. Šiuo metu artimiausias jo laukiantis maršrutas nusidrieks į nemažiau garsų Baltarusijos teatro festivalį "BELAJA VEŽA"("Baltasis bokštas") Breste.

2007 06 04
Vienas naujausių režisieriaus Gyčio Padegimo veiklos aspektų dėstant ir tyrinėjant teatro novatoriaus Michailo Čechovo kūrybinį metodą - jo taikymas verslo ir vadybos srityje. Mokomųjų seminarų ciklo "Gyčio Padegimo kūrybinė laboratorija" dalyviai mokėsi įvaldyti šio metodo elementus, susipažinti su vaidinančio žmogaus kūrybine psichologija bei sugebėti susiformuotus įgūdžius taikyti kasdienėje veikloje. Šių vis labiau populiarėjančių užsiėmimų metu įgyjamos žinios ir jų taikymo įgūdžiai, gaunami aktoriaus meistriškumo elementų pagrindai, išmokstama sukoncentruoti ir valdyti dėmesį. Ugdoma kūrybinė vaizduotė, suteikianti galimybę rasti optimalius sprendimus sudėtingose aplinkybėse, išmokstama atpalaiduoti ir valdyti savo kūną bei ieškoti artistinės išraiškos, reikalingos sėkmingam asmens įvaizdžiui kurti. Vystomi sugebėjimai bendrauti bei įtakoti partnerį, įgyjama kūrybinės drąsos improvizacijai netikėčiausiose situacijose. "Čechovo vaidybos technika taip pat yra gyvenimo technika" apibrėžia šio metodo esmę jo mokinė ir kūrybinio palikimo tyrinėtoja Mala Powers. Šiandien tuo vis labiau įsitikina ir verslo pasaulis.

2007 06 04
Gegužės 20 dieną prie Kauno pilies įvyko Gyčio Padegimo režisuoto kompozitorės Zitos Bružaitės miuziklo "Undinė" premjera. Libreto autorė - Ramutė Skučaitė ( pagal Friedrich de la Motte Fouque to paties pavadinimo novelę), dirigentė - Danguolė Beinarytė, dailininkė - Birutė Ukrinaitė, choreografė - Rasa Butrimavičiūtė. Atlikėjai: Vida Miknevičiūtė, Šveicarija (Undinė), Mindaugas Zimkus (Riteris), Rita Preikšaitė (Panelė), Giedrius Prunskus (Baltas žmogus, Upokšnis), Raimondas Baranauskas (Žvejas), Jovita Vaškevičiūtė (Didikė, Žvejo žmona), Tomas Ladiga (Kunigas). Dalyvavo Vilkaviškio vyskupijos  krikščioniškojo kultūros centro Č.Sąsnausko kamerinis choras (vad. Mindaugas Radzevičius), Kauno styginių kvartetas, Pučiamųjų instrumentų grupė, KTU akademinio choro "Jaunystė" choristai ir kiti. Spektaklis, kuriame apsilankė apie 10.000 žiūrovų, tapo  baigiamuoju Kauno miesto dienos 2007 akcentu. 

2007 04 19
Vasario 17-18 dienomis Šiaulių dramos teatre įvyko premjera - ukrainiečių dramaturgės Marijos Lado pjesė “Labai paprasta istorija”. Spektaklio režisierius – Gytis Padegimas, dailininkė - Birutė Ukrinaitė, kompozitorius – Gintaras Kizevičius. Vaidina aktoriai: Juozas Bindokas, Lina Bocytė, Olita Dautartaitė, Sigitas Jakubauskas, Dalius Jančiauskas, Evaldas Kapilioras, Antanas Kišūnas, Povilas Liubinas, Irena Liutikaitė, Teresė Maliukevičiūtė, Inga Norkutė, Vilija Paleckaitė, Danguolė Petraitytė, Silva Povilaitytė, Monika Šaltytė, Juozas Žibūda, Aurimas Žvinys.
Ši pjesė – tikras radinys kiekvienam teatrui, nes žiūrovai visuomet ilgisi veikalo, galinčio komiškomis priemonėmis kalbėti apie didžiąsias vertybes. Gyčio Padegimo sugrįžimas į Šiaulių dramos teatrą po 13 metų sutapo ir su jo gimtadieniu, ir su 55-mečio sukaktimi. Turint omenyje, kad kaip tik premjeros dieną prasideda Ugninės Kiaulės metai, o pagrindinis pjesės personažas yra... Kiaulė, galima tik stebėtis tokia sutapimų griūtimi. Tur būt tai vienintelis atvejis, kada visus galima sveikinti gavus arba pakišus kiaulę.

2006 11 08
2006 liepos 7 dieną Trakų pilyje buvo parodyta Gyčio Padegimo režisuota Justino Marcinkevičiaus drama-poema „Mindaugas“, kurią suvaidino Klaipėdos dramos teatro aktoriai. Mindaugo vaidmenį kūrė du atlikėjai: jaunąjį Mindaugą – aktorius Einaras Jokubauskas, vyresnį – teatro grandas Vytautas Paukštė, vaidinęs jį dar 1969 Povilo Gaidžio režisuotame spektaklyje. Karalienės Mortos vaidmenyje žiūrovai išvydo aktorę Eglę Barauskaitę, pakeitusią anuometiniame spektaklyje vaidinusią savo mamą Mariją Černiauskaitę. Spektaklyje apsilankė apie 2.000 žiūrovų, jis yra nufilmuotas ir bus rodomas per Lietuvos televiziją.

Liepos 23- rugpjūčio 3 dienomis Gytis Padegimas kaip pedagogas ir žiuri narys dalyvavo Michailo Čechovo kūrybiniam metodui skirtoje aktorinio meistriškumo laboratorijoje „Sibiro rampa“, vykusioje Sibiro akimi tituluojamo Baikalo ežero Olchono saloje.
Rugsėjo 15, 16 dienomis Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre įvyko Gyčio Padegimo režisuotos Juozo Glinskio dramos „Vieno tėvo vaikai“ premjera. Lapkričio 9 dieną šiuo žiūrovų gausiai lankomu spektakliu atidarytas lietuvių dramaturgijos festivalis “Versmė”.

Rugsėjo 21-22 dienomis Palangoje vykusioje UAB „Baltijos vadovų konferencijos“ organizuotoje konferencijoje „Chaosas ir tvarka“ Gytis Padegimas skaitė pranešimą „Nuo asmeninio chaoso suvaldymo iki charizmatinės asmenybės savikūros“.
Rugsėjo 23-24 dienomis Latvijos Menininkų namuose Rygoje Gytis Padegimas vadovavo kūrybinei laboratorijai, skirtai Michailo Čechovo kūrybiniam metodui.

Vienas populiariausių Gyčio Padegimo režisuotų spektaklių – Terrence McNally tragikomedija su operiniu dainavimu “Meistriškumo pamoka” nuo 2006 rugsėjo mėnesio 27 įtrauktas į Vilniaus Mažojo teatro (vadovas Rimas Tuminas) repertuarą. Marios Callas vaidmenyje – aktorė Nijolė Narmontaitė. Sekite reklamą.


Pastaruoju metu Gytis Padegimas pakviestas režisuoti du spektaklius: Šiaulių dramos teatre – ypatingai šaunią ir nuotaikingą Marijos Ledo pjesę “Labai paprasta istorija”, o Klaipėdos dramos teatre – Marinos Carr dramą “Mei”. Sekite reklamą.

2006 04 29
Režisierius Gytis Padegimas Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre statė Juozo Glinskio pjesę “Vieno tėvo vaikai”. Pjesė atspindi platų Lietuvos gyvenimo rakursą: tremtį, tarpusavio žudynes, laikotarpį po karo ir tik atgavus nepriklausomybę.

2006 04 29
Nuo 2005 rudens Gytis Padegimas ne tik toliau dėstė režisūros specialybės magistrantams Klaipėdos universiteto Menų fakultete, bet ir vadovavo savo pirmajam režisierių kursui. Baigdami pirmuosius mokslo metus ir laikydami egzaminus, naujieji auklėtiniai pristatys ir savo mokymosi rezultatus.